Ar žinote, ką reiškia perdegimas?

Įsivaizduokite tokią situaciją: kas rytą pabundate pavargę, nors ir miegojote aštuonias valandas. Po pietų jau norisi penktos kavos. Kažkada mėgti darbai erzina, o vien mintis apie fizinį aktyvumą sukelia norą grįžti atgal į lovą. Sveiki atvykę į perdegimo stotelę.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia mus viską daryti greitai – dirbti produktyviai, sportuoti efektyviai, ruoštis sveikai, tačiau… greitai. Bet ar kūnas ir protas tai atlaiko?

Kas yra perdegimas ir kaip jis mus veikia?

Perdegimas – tai emocinio, fizinio ir protinio išsekimo būsena, kuri dažnai kyla dėl ilgalaikio streso. Dažniausiai jis pasireiškia:

• Nuolatiniu nuovargiu
• Motyvacijos trūkumu
• Dirglumu ar depresija
• Atminties ir koncentracijos sutrikimais

Ir, svarbiausia, – net ir mėgstamiausia veikla tampa našta. Skamba pažįstamai?

Organizmui reikia poilsio – ne tik miegui

Dažnai galvojame, kad poilsis – tai tiesiog išsimiegoti. Tačiau poilsis turi daug formų: fizinis, protinis, emocinis, socialinis, kūrybinis ir netgi dvasinis. Kai nors viena šių sričių ilgai apleidžiama, kūnas siunčia SOS signalus.

1. Miegas – svarbiausias sveikatos investicinis fondas

Miegas – tarsi nemokamas SPA. Jo metu atsinaujina mūsų ląstelės, balansuojasi hormonai, mažėja uždegimai. Rekomenduojama 7–9 valandos kokybiško miego per parą.

2. Streso valdymas – svarbiau už ekologiškas morkas

Galite valgyti vien tik supermaistą, tačiau jei nuolat patiriate stresą – vitaminai toli nenuves. Praktikuokite kvėpavimo pratimus, meditaciją, laiką gamtoje. Net 10 minučių tyloje su karšta arbata gali būti terapija.

3. Fizinė veikla – bet nebūtinai sportas

Nereikia iškart šokti į „CrossFit“ treniruotes. Kartais pakanka 30 minučių pasivaikščiojimo po parką. Judėjimas padeda išskaidyti streso hormonus, gerina miegą, skatina laimės hormonų išsiskyrimą.

4. Subalansuota mityba – tavo nuotaikos šaltinis

Ar žinojote, kad apie 90% serotonino (laimės hormono) gaminamas žarnyne? Tad sveika žarnyno flora = geresnė nuotaika. Atsisakykite perdirbto maisto, stenkitės valgyti daugiau:

• Daržovių ir vaisių (ypač sezoninių, lietuviškų)
• Pilno grūdo produktų
• Fermentuotų produktų: kefyro, raugintų kopūstų
• Omega-3 riebalų: linų sėmenų, lietuviškų riešutų aliejaus

Asmeninė patirtis: kai net joga nepadėjo

Prieš porą metų man pačiai teko susidurti su perdegimu. Atrodė, kad darbe pasiekiau karjeros viršūnę, bet viduje – tuščia. Pradėjau pykti dėl smulkmenų, naktimis nemiegoti. Išbandžiau viską – masažus, jogą, netgi nenešiojau telefono į tualetą! Galiausiai supratau, jog reikia ne tik „nustatyti“ save, bet… leistis pagyti.

Keičiau mitybą – daugiau augalinio maisto, atsisakiau vėlyvo vakaro užkandžių. Ėmiau dažniau vaikščioti miške (ne dėl žingsnių skaičiaus, tiesiog dėl savęs). Svarbiausia – išmokau sakyti „ne“. Ir tą darau be kaltės jausmo.

Kaip tikrai pailsėti (net kai neturite laiko)

Poilsis nebūtinai reiškia savaitgalį SPA. Kartais tai – keli sąmoningi pokyčiai kasdienybėje:

• Užbaikite darbus bent 1 valandą prieš miegą – jokio „greito dar atrašymų el. paštu“
• Įtraukite vieną malonią veiklą per dieną – knyga, dainavimas, rankdarbiai
• Pasilikite „nieko neveikimo“ laiką – nors ir 15 minučių dienos metu
• Venkite kofeino po 15 val. – tai mažina kokybiško miego galimybes
• Savaitgaliais netrankykite kalendoriaus užduotimis – suplanuokite laiką be planų

Poilsis kaip profilaktika – ne tik vaistas

Visuomenėje dažnai gyvenimo tempas matuojamas produktyvumo laipsniu. Bet atsipalaidavimas – ne tingėjimas, o sąmoningas dėmesys sveikatai. Ilgainiui tai gali reikšti mažiau ligų, geresnę odos būklę, geri santykiai ir didesnį džiaugsmą iš mažų dalykų.

Gerai išsimiegojęs žmogus suvalgo mažiau cukraus, produktyviau dirba ir… dažniau šypsosi. Ar tai ne geriausias argumentas pailsėti?